GASTROLĖS
Po Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus.
Po margąjį pasaulį.
2026 m. sausio 29 ir 30 d. Palangoje ir Šventojoje Kurhauzo nykštuko bičiulių klubas susitiko su Bezduku – smalsiu, drąsiu pasakos herojumi, kurį vaikai pažino per garsus, dainas ir žaidimą.
Stalo teatro spektaklyje „Bezdukas ant ežero“ vaikai ne tik klausėsi dzūkų liaudies pasakos, bet ir patys kūrė jos pasaulį: grojo instrumentais, ieškojo garsų, o po pasirodymo iš prie jūros rastų pagaliukų susikūrė savo Bezduką – kai kas ir laivelį. Taip paprasti daiktai virto istorija, žaislu ir prisiminimu
Vaikai po spektaklio sakė:
Aras: „Labai juokingas buvo.“
Justė: „Man labiausiai patiko instrumentai ir jais groti.“
Šarlotė: „Man labiausiai patiko pasidaryti tokį žmogeliuką.“
Spektaklį ir kūrybines dirbtuves vedė Stalo teatras (Vilnius).
Režisierė, scenografė, pasakos sekėja – Saulė Degutytė.
Projektą finansuoja Palangos miesto savivaldybė
„Stalo teatras“ Kanadoje
Keletą kovo dienų Kanadoje, Kvebeko provincijos mieste Monrealyje, vyko VIII tarptautinis lėlių teatro festivalis „Trys Kasteljerų dienos" (Les Trois Jours De Casteliers). Festivalyje pirmą kartą vaidino ir trupė iš Lietuvos - „Stalo teatras“ Kanadoje. Vilniečiai festivalyje šešios kartus atliko muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“ (rež. Algirdas Mikutis ir Saulė Degutytė). Viešnagės įspūdžiais dalinosi režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė.
„Festivalio spektakliai buvo vaidinami teatre - suaugusiems ir mokykloje - jaunai auditorijai. Didelė mokyklos erdvė buvo atskirta užuolaidomis, amfiteatro principu įrengtos kelios scenos. Mes vaidinome mokyklos renginių salėje, kur telpa apie 150 žiūrovų. Kovo 8-osios vakarą pas mus salė buvo pilnutėlė. Publika juokėsi, suaugusieji aktyviai reagavo į šeiminius spektaklio veikėjų santykius ir jų sprendimo būdus... Vaidinome ir kitoje gimnazijoje - tokią kokybiškai įrengtą sceną ne kiekvienas mūsų teatras turi; įvairių rasių vaikai labai susikaupę žiūrėjo vaidinimą, juos užburti padėjo ir Snieguolės Dikčiūtės muzika, kurią įvairiais instrumentais atliko Valdas Narkevičius. Kanadoje vaidinau kartu su Sauliumi Čėpla - jam buvo iššūkis, nes Lietuvoje jis tik vieną kartą vaidino šiame spektaklyje.
Festivalio rengėjai mūsų spektaklį priskyrė žiūrovams nuo 10 metų, nors jis tinkamas žiūrėti ir mažesniems. Po spektaklių aktoriai nebėga į užkulisius, kaip pas mus įprasta, o išeina bendrauti su publika. Mūsų spektaklis turbūt vienintelis festivalyje rėmėsi autentiškais daiktais. Darbastaliui, kurį naudojame, daugiau kaip 100 metų. Ant varstoto kojų užrašyta data - 1884 metai. Už bagažą oro uostuose teko mokėti papildomai 1000 litų.“