Visatos gylis iš trijų ryžių grūdelių – tai „Sibiro haiku“ kūrėjų kredo. Spektaklis sukurtas pagal Jurgos Vilės tekstus to paties pavadinimo knygoje. Čia dešimtmečio berniuko lūpomis perpasakota rašytojos tėvo Algimanto Stakėno tremties istorija, o per ją atskleidžiamas daugelio lietuvių likimas.

   Svarbiausia sceninio žaidimo terpe virto žemė. Iš jos iškyla visi pasakojimo veikėjai, ja lakoniškai perteikiami ir istoriniai karo veiksmai bei pasekmės. Kaip įprasta Stalo teatre, svarbiausius veikėjus – Algiuką, jo sesę, mamą, tėtį, žąsiną Martyną, tetą Petronėlę, kareivius Bulvinį ir Duoninį bei kitus – aktorius Balys Ivanauskas perteikia panaudodamas įvairius buityje sutinkamus daiktus. Kartu su aktoriumi spektaklio atmosferą kuria trijų dainininkių choras „Obuoliai“. Jaunosios kartos kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis pasirinko tremties skurdumą atitinkančias muzikines priemones, mėgstamiausius Algiuko instrumentus – kibirus ir žmonių balsus.

   Išradingai panaudojant, priverčiant netikėtai veikti įvairius objektus, spektaklyje „Sibiro haiku“ daug dėmesio skiriama žmogaus dvasinės laisvės ir kūrybiškumo temai, nes sunkiais momentais būtent tai suteikia jėgų net ir patiems mažiausiems. Nors kūrinys pasakoja apie skaudžius dalykus, graudenimų vietą čia užima žaismė, šviesa ir haiku – japoniškas eilėraštis, keletu žodžių „nutapantis“ gamtos peizažą, simbolizuojantį vidinius žmogaus išgyvenimus.

Režisierė, scenografė: Saulė Degutytė

Kompozitorius: Mantvydas Leonas Pranulis

Kostiumų ir šviesų dailininkė: Renata Valčik

Vaidina: Balys Ivanauskas

Dainuoja ir groja choras „Obuoliai“: Paulina Simutytė, Inga Šepetkaitė, Kristina Baranauskaitė.

Šviesų menas: Tadas Juozapaitis

   Labai nelaukta  pasakos apie „Snieguolę ir septynis nykštukus“ interpretacija... Pasakos veiksmas perkeliamas į... garažą! Pasirodo, galima ir taip! Kaip įprasta Stalo Teatre, pasitelkusi įvairius tokioje vietoje randamus daiktus, pasaką seka aktorė Saulė Degutytė, o jai talkina kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė, čia pat atlikdama savo kūrybos muziką. Kas gi šiame spektaklyje vaidins septynis nykštukus? O gi grąžtas, veržliaraktis, pjūklas, kirvis, replės bei kiti garažo įrankiai! Sunku patikėti? Ateikit ir pamatykit kaip netikėtai darbo įrankiai virsta pasakos personažais. Šiais laikais vaikai vis mažiau mato suaugusius meistraujančius rankomis. Todėl į  spektaklio audinį įpintos ir video pamokėlės apie tai, kaip reikia naudotis ir kam skirti įvairūs instrumentai. Galbūt tai paskatins mažuosius išmėginti tėčių ir senelių pasauliui priklausančius daiktus?   Spektaklyje skamba darbo įrankiais išgaunami garsai, kiekvienam veikėjui suteikiantys asmeninį balsą ir kartu su elektroniniais muzikos instrumentais sukurdami muzikinį spektaklio paveikslą- triukšmo (angl. noise) stilistikos muziką. Kūrėjos konstruoja dadaistiniu stilium. Juk prancūziškai dada – tai žaislinis arkliukas. Viskas čia lyg žaidimas, kviečiantis įsitraukti į jį ir žiūrovus. Stalo Teatras ir toliau siekia savo tikslo- padrąsinti vaikus eksperimentuoti, atpažinti, pamatyti „nykštukus“ ir „snieguoles“ ne tik kostiumuotuose aktoriuose, bet ir plaktuke bei replėse, jeigu jie yra talentingai valdomi įgudusios aktoriaus rankos. O jeigu mergaitė ar berniukas, grįžę po spektaklio namo, iš šaukštų, šakučių ar puodukų sukurs jums savo spektakliuką- Stalo Teatro kūrėjai bus pasiekę savo tikslą!

Režisierė, scenografė, aktorė: Saulė Degutytė

Kompozitorė, atlikėja: Snieguolė Dikčiūtė

"Administratorius": Saulius Čėpla

Pjesės autorė: Violeta Šoblinskaitė-Aleksa

Šviesų dailininkas: Simas Racevičius

Video pamokėlių autorius: Kęstutis Urbonas

Princas: Valdas Klemanskis

Visus, laukiančius parskrendančių gandrų su dovanomis, kviečiame pamatyti muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“. 2010 m. šis spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“ lėlių ir objektų teatro srityje.

     Spektaklyje Jis ir Ji (Tėtis ir Mama, arba Dievas ir Deivė), skambant gyvai atliekamai muzikai, pasitelkę įvairius senoviškus rakandus, kuria pasaulį pagal senovės lietuvių ,,gyvybės medžio“ modelį. Iš tešlos „iškildina“ šliaužiančius, ropojančius požemio gyventojus, kalvėje „nukaldina“ gyvūnus ir žmones, paukščius, dainomis „išaudžia“ saulę ir mėnulį... Ir laukia Paukščių taku parskrendančio gandro...  Gyvybės medis auga šaknimis giliai įsiskverbęs į žemę, jo šakos apima visą pasaulį, o viršūnė remiasi į dangų. Paukščiai – tarpininkai tarp dangaus ir žemės. Gandras dar ir šiandien laikomas šventu paukščiu, nešančiu žmonėms laimę. Tai vienintelis Lietuvos paukštis, kuriam kalendoriuje skiriamos net dvi dienos: pavasarį švenčiamos Gandrinės ( Blovieščiai), o vasaros pabaigoje minimas šv. Baltramiejaus ir gandrų išskridimo diena. Senovės lietuviai tikėjo, jog gandrai, rudenį Paukščių taku išskrisdami į Dausas, išneša mirusiųjų vėles ir visokias ligas bei nelaimes, o pavasarį jie iš Dausų parnešą naujas sielas, norinčias gyventi žemėje.

    Poetiškas ir gyvenimą kaip stebuklą išaukštinantis spektaklis – be teksto. Kūrybinė komanda – Algirdas Mikutis, Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Darius Rakauskas, Valdas Narkevičius. Vaidina aktoriai S.Degutytė ir Saulius Čėpla, o muziką šiame spektaklyje dabar atlieka Gediminas Žilys, grupės „Skylė“narys, folkloro, roko ir worldmusic grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, puikiai grojantis bosine gitara, kanklėmis ir kitais instrumentais , menininkas, vertinantis ir puoselėjantis senąją baltų kultūrą bei folklorą.

     Gal kiekvienas šį pavasarį sulauksime savojo Gandro? Bandykime paspėlioti, ką jis kiekvienam iš mūsų iš Dausų parneš...