Muzikinis objekt? veiksmas ?Deivi? archeologija”, – skirtas lietuvi? kilm?s archeolog?s ir antropolog?s Marijos Gimbutien?s 100-e?iui pamin?ti.

Spektaklio informacija: Re?isier? ir scenarijaus autor? - Saul? Degutyt?, kompozitorius, scenarijaus autorius ir gyvos muzikos atlik?jas - Gediminas ?ilys. Vaidina: Aura Garmut?, Kristina Baranauskait? ir Saul? Degutyt?.

    Sutartin?mis paremt? muzikin? veiksm? ?Deivi? archeologija" ?kv?p? Marijos Gimbutien?s tyrin?jimai, o ypa? jos daug chaoso ir diskusij? archeolog? pasaulyje suk?lusi hipotez?, kad neolito-paleolito laikotarpio visuomen?je nebuvo nei kari?, nei agresijos. ?ia vyravo k?ryba, cikli?kumas, d?iaugimasis gamta ir gimimu - kitaip tariant, tai buvo grynai moteri?ka santvarka... Pasak spektaklio re?isier?s Saul?s Degutyt?s ?Kiekvienas ?mogus ilgisi tokios bendruomen?s, kurioje neb?t? agresijos, kur jis b?t? suprastas, suprantamas ir saugus - gal?t? pasitik?ti tiek kitais, tiek ir pa?iu savimi. Harmoningo gyvenimo ilgesys egzistuoja kiekviename i? m?s?... Ne veltui, atsispyr? nuo M. Gimbutien?s id?j?, pasirinkome naudoti sutartines: pats ?odis ?sutartin?" kyla nuo ?od?io ?sutarti", o sutarti galima visame kame - tiek per geras, tiek ir per blogas minutes. Juk galima sutarti ir pasigin?yti, kas gyvenime taip pat yra labai sveika. Suprantu, kad buvo gana rizikinga pavadinti spektakl? ?Deivi? archeologija", kadangi dabar daug kas gali tik?tis, jog kalbame apie tas deives, nuo kuri? gro?io visi ?i?rovai apaks..." - juokiasi re?isier? ir patikslina - ?turime omeny t? deiv?, t? dievyb?, kuri yra kiekviename i? m?s? ir kurios mes taip ilgim?s. ?iame spektaklyje kaip archeologai i? savo vidaus ruo?iam?s i?sikapstyti tuos deivi? trupin?lius ir norim paskatinti t? padaryt, to nebijoti ir ?i?rovus". Pati M. Gimbutien? su dr?siomis savo id?jomis buvo viena i? feminizmo s?j?d?io pradininki?. Gyvendama Amerikoje, ji ra?? knygas apie Balt? kult?r?, mitologij?, o daugiausia tyrin?jo vis? Sen?j? Europ?. Jos apra?omos deiv?s buvo gana apibendrintos, kaip tam tikros moteri?kos galios. Jos d?ka atsirado tokios s?vokos, kaip Did?ioji deiv? Motina ir pan. Spektaklio k?r?jai taip pat link? tam tikr? deivi? nekonkretizuoti - palikti erdv?s ?i?rov? fantazijai. Ta?iau ?ia, kaip ir Gimbutien?s tyrin?jimuose, atklysta ir deiv?s i? senosios tradicijos, ?k?nydamos skirtingas dievi?kas funkcijas - tai ?emyna, Laima, Gabija, Aust?ja, Giltin? ir t.t. - ta?iau ir jos lieka abstrak?ios, ne iki galo ?vardintos... Spektaklio kompozitorius ir scenarijaus autorius, etnomenininkas, grupi? ?Atalyja" ir ?Skyl?" narys Gediminas ?ilys, Stalo teatro ?i?rovams jau gerai pa??stamas i? daugyb?s ?io teatro spektakli? (?Kaip ?vejys ? dang? ?jo", ?Dangaus vir?ja" ?Gandro dovana", ?Peliukas gitaroje" bei dirbtuv?s k?dikiams ?Kur Joji, Jonai?"), kuriuose pasirodo scenoje kaip gyvos muzikos atlik?jas. Pasak jo: ?Kurdami ?? spektakl?, atsispiriame nuo M. Gimbutien?s tyrin?to feministinio moteri?kumo. Kaip deiv?s m?s? scenoje veikia trys moterys. Be to, tradici?kai sutartin?s, kurios ir yra spektaklio pagrindas, yra labai moteri?kas ?anras - jas da?niausiai giedodavo moterys". Visai ?eimai skirtame spektaklyje ?i?rov? laukia ?vairiausi? ?anr? sampyna. ?Sutartin?s - grynai sinkreti?kas rei?kinys: jose i?likusi melodika rodo Senosios Europos muzikin? kult?r?, taip pat jose slypi apeigin?s poetikos liku?iai - daugyb? garsa?od?i? veikia kaip mantros - taip yra konstruojami ir ?ventieji tekstai. Negana to, sutartin?se dar yra i?lik?s ir apeiginis judesys - t? mes taip pat, netiesiogiai, per tam tikr? judesio ornamentik?, naudojame." - pasakoja G. ?ilys.