Pr?s? lietuvis Liudvikas Martynas Gediminas R?za (1776?1840) ? vienas pamatini? m?s? kult?ros istorijos veik?j?: dvasininkas, mokytojas, filologas, religini? ra?t? redaktorius ir vert?jas, publicistas, istorikas ir netgi poetas. Jo vaikyst? ? itin sud?tinga: b?damas dvej? met? neteko motinos, o ?e?eri? ? t?vo. I? prad?i? j? priglaud? kaimynas ?vejas, v?liau ? Rasyt?s pa?to vir?ininkas, galiausiai ? tolimas giminaitis precentorius. ?is na?laitis, nesuk?r?s savo ?eimos, u?augo be galo atjau?iantis ir bes?lygi?kai r?pinosi kitais: be jo pastang? ?iandien galb?t ne?inotume Donelai?io, b?t? prarasta ir daugyb? lietuvi? liaudies dain?? Negana to, L. R?za testamentu paliko turt? savo vardu pavadinto student? bendrabu?io ?steigimui ir i?laikymui ? ?is bendrabutis vadinosi Rhesanium. Pasak spektaklio re?isier?s Saul?s Degutyt?s: ??iuo spektakliu kalbame apie tai, kad ?mon?s, kurie vaikyst?je ka?ko neteko, kuriems ka?ko tr?ko, da?nai turi polink? ver?tis pirmyn. Tokia ?mogaus prigimtis ? ie?koti i?eities, siekti ka?ko tuomet, kai tau to ka?ko tr?ksta? Be to, tokiu atveju tau lengviau atjaust ir kitus. Juk apie tai ir kalba ?Rhezanium? ? L. R?zos ?kurtas bendrabutis. Liudvikas R?za | Vikipedija.lt nuotr. Jis puikiai suprato ir u?jaut? tuos, kurie nori mokytis, bet stokoja tam pinig?. Kurdami ?? spektakl? kalbinome ?vairius be t?v? augusius ?mones, ie?kojome bendr? ta?k??? Kaip ?Stalo teatrui? ir b?dinga, ?Rhezanium? sukurtas daikt? teatro b?du. Pasak aktoriaus Sauliaus ??plos ?Visi ?iame spektaklyje esame daugiafunkciai. Man vienam tenka vaidinti ir mam?, ir t?t?, ir vaik?, ir profesori?? O daiktai taip pat turi po kelis vaidmenis?? Vieninteliam spektaklio aktoriui padeda kompozitor? ir atlik?ja Snieguol? Dik?i?t?, kuri, b?dama scenoje, gyvojo garso akordais ?veda dar vien? pasakojimo sluoksn?. Spektaklyje, kartu su dramaturge Sandra Bernotaite, i? ?vairi? dali? kuriami L. R?zos laikmet? ir aplink? atstovaujantys kit? veik?j? portretai. Pasigirsta filosofo Imanuelio Kanto ?Grynojo proto kritikos? i?traukos, Donelai?io ?Met?? pamokslavimas geros valios ?mon?ms, i? Pa?to keliu va?iavusios karietos pabir? lai?kai ima ?nek?ti, ir paai?k?ja, kad ?praeities ?alies? ?mon?s ne tik gyvi, bet ir ie?ko, ir pataria, ir laukia? Jautriausia pasakojimo linija sruvena i? mirusios motinos ? na?lai?iu likusio vaiko ?irdel?. Gyventi be gimdytoj? yra nelengva ir kartais net ?iurpu, ta?iau pasaulis jaunojo Liudviko neapleido ir nenuskriaud?. Rad?s savo viet? jame, tap?s dvasininku, jis nepamir?ta atsid?koti, palikdamas po sav?s ?vies?. ?Tik?k, dirbk dorai auk?tesniam g?riui?, ? u?ra?yta ant jo kapo. Pagrindinio spektaklio veik?jo L. R?zos poeti?kumas pateisina pasirinktas menines priemones ? kalb?jim? u?uominomis, metafori?kum?, lyri?kum?. I? k?r?j? menin?s nuojautos gim? vaizdiniai leis prisiliesti prie Liudviko R?zos gyvenimo ir atrasti tai, kas gal?jo nety?ia pasimesti tarp fakt? ir ?ini?. Spektaklio r?m?jas: Lietuvos kult?ros taryba.
